„Tau netinka šitos kelnės“ arba kas gi tas grįžtamasis ryšys?

„Tau netinka šitos kelnės“ arba kas gi tas grįžtamasis ryšys?

Mūsų gyvenime grįžtamasis ryšys neišvengiamas. Darbe grįžtamąjį ryšį dažniausiai siejame su metiniais veiklos vertinimo pokalbiais, atsiliepimais ir skundais, kasdieniniame gyvenime – su komplimentais, komentarais, padėkomis ir pastabomis. Tačiau kai kada galime neatpažinti mums suteikiamo grįžtamojo ryšio arba nesuprasti jo naudos. Pavyzdžiui, kai antroji pusė skundžiasi dėl tam tikrų mūsų charakterio savybių, manome, jog tiesiog „kabinėjasi“, vietoj to, jog išklausytume ir imtumėme keistis. Kai vadovas pasako, jog vertina mūsų atliktą darbą ir ilgas darbo valandas, baikščiai laukiame, kada pridės „Viso gero, tu atleista(-as)“. Kai draugė sako, jog šios kelnės mums netinka – girdime „kaip sustambėjai“ arba pasidarome išvadas, jog tiesiog pavydi ir pati norėtų tokių kelnių…

Grįžtamasis ryšys apima visą gaunamą informaciją – tai gali būti nušvitusios vaiko akys, kaskart sutartį atnaujinantis klientas ir policininko išrašoma bauda. Tam, kad geriau suprastumėme, koks gali būti grįžtamasis ryšys, susipažinkime su trimis jo tipais, pagal anglų psichologus D. Stone ir S. Heen.

  • Padėka. Iš esmės tai grįžtamasis ryšys, kuriuo siekiame parodyti, kad branginame kažkieno atliktus veiksmus ir mums tai yra svarbu. Kai kada padėkoje gali nebūti žodžio „ačiū“, tačiau tai vis vien bus priimta kaip padėka. Kolegos, pavaldiniai, sutuoktiniai, draugai – visi nori gauti tokį grįžtamąjį ryšį, tuomet mes jaučiamės pastebėti ir įvertinti. Kai išgirsti „Oho, koks tu šaunuolis, kiek pastangų įdedi į šį darbą“, atrodo dar ir didesnius kalnus nuversti atsiranda jėgų. Jei darbuotojai jums sako, kad nesijaučia vertinami darbe, greičiausiai jiems trūksta paprastos padėkos už atliktą darbą.

 

  • (Pa)mokymas. „Kamuolį mesk taip, kad jis skrietų link krepšio“, „Darydamas ataskaitą, palink lentelėje vietos pastaboms“. Išgirdę tokį grįžtamąjį ryšį, galime priimti jį kaip patarimą, pagalbą arba galime supykti, įsižeisti, išsigąsti, sunerimti. Tačiau supratę, jog pamokantis grįžtamasis ryšys leidžia mums augti, tobulėti ir keistis, galime juo pasinaudoti. Mokant svarbiausia padėti žmogui daryti pažangą, jokiais būdais nemenkinti! Net ir močiutė pasakodama jums savo jaunystės istoriją bei pridėdama „Nedaryk tokių mano klaidų“, siekia išmokyti jus kokių nors gyvenimo subtilybių.

 

  • Šiuo grįžtamuoju ryšiu pasakoma, kokia yra mūsų padėtis (dažniausiai suprantame – teigiama ar neigiama), pavyzdžiui, „Blogas darbuotojas“, „Tobula žmona“. Dažniausiai tai yra subjektyvus asmeninės nuomonės išreiškimas, tad išgirsti neigiamus vertinimus iš mums brangių žmonių gali būti sunku. Pažymiai mokykloje, sutikimas tekėti, mėnesio darbuotojo išrinkimas – visi šiek dalykai taip pat yra vertinimas.

Nuliūdinsiu ar pradžiuginsiu, tačiau galima teigti, kad visų trijų tipų grįžtamojo ryšio mums reikia: kad pajaustume, jog buvo verta lieti daug prakaito ar ašarų dėl darbo ir santykių, kad žinotume, kokius įgūdžius mums reikia lavinti, ties kuriais aspektais nukreipti savo laiką ir energiją, kad žinotume, kokia mūsų padėtis ir ko iš mūsų tikisi kitas žmogus.

Dar vienas svarbus dalykas, jau žinant koks gali būti grįžtamasis ryšys, yra jo supratimas. Pasitaiko, jog smarkiai iškraipome tikrąjį vaizdą ir reaguojame į savo suvokimą, nespėję net pasitikslinti. Kai išgirstame, jog „Reikia stipriai pasiruošti pokalbiui su klientu“ galime pagalvoti, jog mūsų pašnekovas mano, jog mes iki šiol stipriai nesiruošdavome?? Ar galvoja, kad aš pats nesuprantu, jog reikia pasiruošti? O gal jis mano, kad aš nepakankamai kompetentingas, kad tinkamai pakalbėčiau su klientu? Nuolat besisukančios tokios mintys, iš tiesų gali pabloginti pasiruošimo kokybę, tad be galo  svarbu priimti grįžtamąjį ryšį, neiškraipant jo. Jei trūksta informacijos, pasiklausti ir pasitikslinti, o nedaryti savų (klaidingų) išvadų. Taigi, grįžtamasis ryšys bet kuriuo atveju mums suteikia naudos, reikia tiesiog stengtis priimti jį tinkamai ir pasisemti pilnus kibirus naudingos informacijos.

 

 

UAB „Galimybių Arsenalas“ verslo psichologė

Eglė Rūkštelytė

Komentarų nėra

Parašykite komentarą

%d bloggers like this: