Duokit duonos ir žaidimų!

Duokit duonos ir žaidimų!

Kalbant su vadovais apie mokymus, gana dažnai tenka išgirsti pasakymą „Mes neturime laiko žaidimams“, kas labai gerai parodo jų požiūrį į mokymo technikas. Neigiamą, pesimistišką, sarkastišką požiūrį. Ir taip, iš tiesų, mokymuose mes labai daug žaidžiame, dauguma žaidimų būna lydimi geros nuotaikos, smagumo, entuziazmo. Tačiau ne viskas yra taip paviršutiniška – tuoj jau pat atskleisiu jums realius žaidimų privalumus ir naudą verslui bei tikiuosi, jog tuomet „atrasite laiko žaisti“.

Žaidimai mokymų metu – tai išgalvota situacija, simuliuota verslo aplinka, kur dalyviai turi priimti sprendimus ir šie jų pasirinkimai bendrai veikia aplinką, tuo pačių ir visą komandą, jos rezultatą. Jų dėka galima pamatyti tam tikrus tarpasmeninius įgūdžius ir įvertinti darbuotoją. Pakalbėkime apie sugebėjimą efektyviai bendrauti. Žaidimų metu dažnai dalyviams tenka tiksliai perduoti gautą informaciją kitiems savo komandos nariams. Deja, bet dažnais atvejais informacija tampa iškraipyta, sutrumpinta, pakeista savaip, papildyta savo įžvalgomis. Ir žinote, koks būna „pasiteisinimas“? „Darbe mes taip nedarome! Ten viskas kitaip!” Ar iš tiesų? Juk būtent ir darbe informacija „pasiklysta“ tarp skyrių, darbuotojai pradeda nešioti gandus, nes prideda „šiek tiek“ savo nuostatų, reikiamos žinios nepasiekia tam tikrų darbuotojų. Būtent žaidimo metu dalyviai turi galimybę pamatyti save ir kitus iš šalies bei patys įsivertinti tam tikrus įgūdžius.

Lygiai taip pat dalyviai gauna realią patirtį ir galimybę priimti sprendimus, kurių pasekmės pasiliks tik mokymuose. Kiekvienuose mokymuose galvojamos specialios užduotys pagal įmonės specifiką, darbuotojų užduotis, juk gamybos darbuotojui vargu ar naudinga ir pritaikoma darbe bus žaidimo apie klientų aptarnavimą informacija. Tad žaidimai nėra šablonai, kurie tinka visų sričių darbuotojams, jie kuriami atsižvelgiant į šių dienų problemas, iššūkius su kuriais susiduria komanda. Ir tikrai gali būti, kad po kiek laiko, ši problema jiems nebebus aktuali. Žaidimo metu priėmus sprendimą gali būti įvairios pasekmės – nukentėti kita komanda, sužlugti projektas, suprastėti produkto kokybė, tačiau čia mes turime galimybes aptarti šias pasekmes, išmokti jas įsivertinti prieš priimant sprendimus.

Teko girdėti, jog žaidimo aplinka apsunkina mokymosi galimybę, esą kai kurie dalyviai taip įsitraukia į žaidimą, kad nemato visumos, tampa konkurencingi. Tačiau tai ir puiku, nes būtent mokymų metu, po žaidimo, mes gali apie tai pakalbėti, akcentuoti visumą, o ne asmens indėlį, nes daugelyje įmonių minima problema – komandinės atsakomybės trūkumas, konkurencija tarp darbuotojų. Aptariant žaidimą, mes kartu galime kritiškai įvertinti visą situaciją, aptarti kiekvieno dalyvio įtaką bendrai situacijai ir prisiminti, kaip tai galime pritaikyti grįžę į darbo aplinką.

Kalbant apie komandos formavimo mokymus, darbuotojai galvoja, kad smagiai praleis laiką, pažais ir tiesiog džiaugsis diena ne darbe. Taip, visa tai gali būti labai smagu, bet tuo pačiu irnaudinga darbui! Sužinojus įdomių dalykų apie savo komandos draugus, galima lengviau rasti ryšį, suprasti, koks jis žmogus ir kaip pateikia informaciją, neįsižeisti po kiekvieno kolegos riktelėjimo, nes tiesiog jis toks žmogus. Ir vėlgi privalumas – darbo laikas sutaupomas principinių pykčių sąskaita.

Tai štai, žaidimai tikrai remiasi realios organizacijos aktualijomis ir problemomis, atsižvelgiant į poreikius. Kitaip žaidimai dar gali būti vadinami elgesio modeliavimu, kai simuliuojamos tam tikros situacijos, pateikiant grįžtamąjį ryšį ir pritaikomumą darbe. Atradę laiko „žaidimams“, galite jo labai daug sutaupyti darbe ir dirbti našiau.

 

UAB “Galimybių Arsenalas” verslo psichologė

Eglė Rūkštelytė

Komentarų nėra

Parašykite komentarą

%d bloggers like this: