Ar Jūsų darbas yra tik „laikina stotelė“?
Ar kada nors pagalvojote, kiek laiko per metus skiriate darbui? O kiek laiko namams? Tiesa turbūt nieko nenustebins – didžiąją laiko dalį praleidžiame dirbdami. Likusią dalį skiriame šeimai, buičiai, miegui, o kartais (jei jums tikrai pasisekė) – poilsiui, draugams ir pomėgiams.
Taigi dirbame daug. Retai kada sutiksi žmogų besiskundžiantį, kad norėtų dirbti dar daugiau. Statistikos duomenimis trys ketvirtadaliai Lietuvos žmonių bent kartą (o dauguma ir dažniau) yra sakę, kad nemėgsta savo darbo. Keista ar ne? Liūdna įsivaizduoti žmogų, kuris visą dieną leidžia ten, kur jam nesmagu, neįdomu, o galbūt jis ten net patiria stresą. Ir vis tik, tai daugelio žmonių kasdienybė. Kam kankintis? – kyla klausimas. Atsakymų galima sulaukti įvairių.
Vieni sako, kad geresnio darbo susirasti nepavyktų (baisu nuo “vilko užšokti ant meškos“), kiti guodžiasi, kad juos tenkina atlyginimas (o dėl kitų dalykų galima pakentėti), treti tvirtina, kad tai tik „laikina stotelė“. Beje apie „laikinas stoteles“ kalbama vis dažniau ir dažniau, ypač jaunų žmonių tarpe.
Kas tos „laikinosios stotelės“? Žmonės sako, kad tai tokia darbo vieta, kurioje dirbama tik „kurį laiką“, su tikslu vėliau ieškoti naujo, geresnio darbo. Vieni tas stotelės priima, kaip galimybę tobulėti bei įgyti kuo daugiau patirties, kiti – tiesiog „stumdo“ laiką, nes nemato prasmės atiduoti savo širdį darbui, kuriame vistiek ilgai neužsibus. Pakartosiu dar kartą – darbe praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį. Taigi, ar verta švaistyti jį laikinoms stotelėms, kuriose nieko doro neveikiama?
Kaip atsakysite, priklauso tik nuo Jūsų požiūrio. Deja, bet dažnas mąsto – jei tai laikina stotelė, pasilaikysiu savo potencialą ir energiją ateičiai t.y. tam laikui, kai dirbsiu tai, apie ką visada svajojau. Taip ir gyvenama – viena, antra, trečia stotelė. Iki svajonių stotelės dar gali būti labai toli, o autobuso net iš tolo nematyti, bet Jūs juk neatiduosite savo energijos tam, kas tik „laikina“. Taip slenka dienos, kurių valandų jau nebesugrąžinsi, o naudos – liūdnas nulis. Kitaip tariant, savanoriškai trinate savo gyvenimo valandas veiklai, kuri neteikia nei malonumo, nei naudos.
O kas būtų, jei mąstytumėte atvirkščiai? Pavyzdžiui – taip, tai laikina stotelė, bet aš atiduosiu kuo daugiau savo meilės šiam darbui. Būsiu geriausias (-ia) šioje srityje, tobulėsiu ir įgysiu patirties. Nekaltinsiu kitų dėl to, kad neturiu ūpo dirbti, keisiu savo požiūrį. Galiausiai ne tik išspausiu maksimaliai naudos iš situacijos, kurioje dabar esu, bet ir atnešiu naudos aplinkiniams. Juk niekada negali žinoti, gal vieną dieną sutiksi žmogų, kuris atvers duris į svajonių darbą.
Tokie yra du požiūriai į “laikinąsias stoteles“. Turbūt net neverta diskutuoti, kurioje situacijoje gausite daugiau naudos ir pasitenkinimo. Išties svarbu suvokti, kokią didelę įtaką mūsų gyvenimo džiaugsmui turi požiūris į paprastus dalykus, juk kiekvieną rytą nubudę mes renkamės – praleisiu šią dieną prasmingai ar iššvaistysiu jį vėjais. Dirbkite su džiaugsmu ir įkvėpimu! Būkite pavyzdžiu kitiems, branginkite savo laiką ir išnaudokite jį prasmingai.
Rasa Borodina, lektorė – verslo konsultantė